«

Sveikinimai  „Pasaulio lietuviui“ :    
„Pasaulio lietuvio“ jubiliejų švenčiant

Deimantė Dokšaitė, „Pasaulio lietuvio“ vyr. redaktorė

Šiais metais „Pasaulio lietuvio“ jubiliejaus proga spausdiname seriją rašinių ir interviu su buvusiais šio žurnalo redaktoriais. Iki tol maniau, kad redaguoti žurnalo atėjau įdomiu metu ir įdomiomis aplinkybėmis, tačiau skaitant buvusių redaktorių prisiminimus, darosi aišku, kad „Pasaulio lietuviui“ tai yra ne naujiena, visi turi kažką neįtikėtino, intriguojančio papasakoti apie savo redagavimo laikotarpį, ypač tie, kurie leidiniui vadovavo kiek seniau ir jau ramiai gali įvertinti praeitį ir apie ją atvirauti. Kadangi „Pasaulio lietuvio“ kelias toks įdomus ir intriguojantis, ne tik dėl buvusių redaktorių papasakotų istorijų, dar unikaliau ir nuostabiau, kad šiandien jis švenčia tokį solidų jubiliejų.
Tiesa, laikus jis išgyvena dabar ne pačius geriausius, trūksta lėšų, labai stokojama prenumeratorių, tenka grumtis dėl dėmesio su internetine žiniasklaida. Tačiau, kita vertus, ne viskas taip blogai, o leidinio jubiliejaus proga norisi dalykus vertinti optimistiškai, neverkšlenti. 2012-ųjų vasarą išrinkta nauja Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdyba buvo PLB Seimo įpareigota leidinį išlaikyti ir nuoširdžiai stengiasi tai daryti. Ne visada gal viskas pavyksta, ne viskas pasidaro taip greit, kaip reikėtų, nes valdybos nariai juk laiką „Pasaulio lietuviui“ aukoja atseikėję nuo šeimų, nuo darbų, nuo savo laisvalaikio, tačiau stengiamasi ir pokyčių esama.
Kita vertus, norisi pasidžiaugti ir pačiu žurnalu, jo darbuotojais – kalbos redaktore Sandra Sirvidiene ir maketuotoju Dariumi Markūnu bei būriu bendradarbių ir jų kuriamu turiniu. Ne kuklu, bet, manau, kad jį parengti pavyksta visai neprastai. Man atrodo, kad „Pasaulio lietuvyje“ kaskart pasirodo straipsnių, kurie atranda savo skaitytojus, kurie bus kažkuo įdomus ir ateities kartoms, kaip vertingas archyvas. Straipsnių, kuriuos džiaugčiausi, jei skaitytų daug daugiau žmonių. Dažnai iš užsieniečių tenka išgirsti, kad liko nustebinti Vilniaus grožio, nesitikėję, kad mūsų sostinė būsianti toks įstabus miestas. Man atrodo, kad skaitytojai, niekad neregėję „Pasaulio lietuvio“, liktų nustebinti jį pavartę. Gal ne taip stipriai, kaip apsilankę Vilniuje, tačiau greičiau atsilieptų teigiamai nei neigiamai. Štai taip nesantūriai įkvepia kalbėti jubiliejus. Todėl dėkodama „Pasaulio lietuvį“ skaitantiems, kviečiu neprenumeruojančius jį užsisakyti, gal tikrai maloniai nustebsite ir liksite su „Pasaulio lietuviu“ iki kito jubiliejaus.
Ir visgi penkiasdešimtmečio proga labiausiai sveikinu „Pasaulio lietuvio“ skaitytojus, ypač tuos, kurie su juo nuo pat pradžių. Redaktoriai, darbuotojai, valdybos keičiasi, o skaitytojai išlieka tais, kuriems šis žurnalas skirtas, kuriems jis priklauso.
O Martyno Mažvydo Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriui dėkoju už tokią pagarbą ir dovaną – šią virtualią parodą.