«

KALBĖTI LIETUVIŠKAI - TAI DAR NEREIŠKIA BŪTI LIETUVIU
 

Pedagogei, ilgametei Kristijono Donelaičio aukštesniosios lituanistinės mokyklas Čikagoje mokytojai ir inspektorei, JAV LB Švietimo tarybos ir PLB švietimo komisijos pirmininkei Reginai Kučienei paskirta JAV LB Švietimo tarybos 2008 m. Švietimo premija, kuri vasario 22 d. bus įteikta Vasario 16-osios minėjimo metu Pasaulio lietuvių centre Lemonte. Premijos mecenatas - Lietuvių Fondas. Skaitytojams siūlome pokalbį su Švietimo premijos laureate Regina Kučiene.


- Kaip sutikote žinią apie premijos paskyrimą?
- Žinia mane labai nustebino. Jau aštuoneri metai, kai nebedalyvauju lietuviškoje veikloje, atrodo, kad visi jau ir pamiršę buvo. Ir štai, išgirsti žinią, kad Tau skiriama premija. Žinia mane labai paveikė.
 

- Buvo smagu?
- Labai smagu. O dar smagiau tapo, kai sužinojau, jog visos mokyklų vedėjos, su kuriomis man teko laimė dirbti, taip gražiai įvertino mano darbą ir taip gausiai pristatė mane šiai premijai gauti (apie tai man pranešė dabartinė JAV LB Švietimo tarybos pirmininkė Daiva Navickienė). Tikrai smagiai pasijaučiau, atjaunėjau (juokiasi).
 

- Kiek metų atidavėte lituanistiniam švietimui?
- Neskaitant darbo K. Donelaičio mokykloje, 12 metų dirbau JAV LB Krašto valdyboje Švietimo tarybos pirmininke ir 6 metus Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje Švietimo komisijos pirmininke. Man teko laimė dirbti su trimis JAV LB Krašto valdybos (JAV LB KV) pirmininkais - dr. Antanu Razma, Vytautu Maciūnu ir Regina Narušiene. Neužteko to, mane „pasigavo“ Vytautas Kamantas, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininkas. Tad vienu metu „sėdėjau ant dviejų kėdžių“ - R. Narušienė manęs nepaleido, nes taip greit negalėjo rasti žmogaus, kuris mane pakeistų. Jam atsiradus, likau dirbti PLB ir kartu pradėjau redaguoti „Pasaulio lietuvį“. Darbas buvo labai įdomus ir įvairus.
 

- Kaip Jūs, pati būdama ne pedagogė, pasirinkote mokytojos kelią?
- Tikra tiesa, aš mokiausi verslo, maniau, kad persikėlus iš Nebraska, kur gyvenome, į Čikagą eisiu dirbti į banką. Tačiau atvažiavus į Čikagą viskas apsivertė aukštyn kojom. Pradėjome leisti savo vaikus į lituanistinę mokyklą. Pamažu įsijungiau į visuomeninę veiklą mokykloje - tapau tėvų komiteto nare. Vėliau mokyklos direktorius Julius Širka pakvietė mokytojauti. Kadangi nebuvau mokytoja, reikėjo tobulintis pačiai - labai daug skaityti, kruopščiai ruoštis pamokoms. Buvau ne tik mokytoja. Per 18 mokykloje praleistų metų esu paruošusi ne vieną mokyklos metraštį. Kadangi pati dėsčiau literatūrą, pratinau mokinius aprašyti mokyklos įvykius ir tuos rašinius įdėdavome į kasmet išleidžiamus metraščius. Vaikų rašinėlius pasiūlydavome ir lietuviškai spaudai.
 

Visą straipsnį skaitykite: „Draugas“, 2009 vas.21, p.14-15

http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0001661471