«

Šia paroda pradedame virtualių parodų ciklą, supažindinantį skaitytojus su Lituanikos skyriaus knygų fondu, kuriame kaupiamos knygos, išleistos už Lietuvos ribų ir kalba (lietuvių), autoryste (lietuvių autoriai) ar tematika susijusios su Lietuva. Parodose pristatysime knygas atskiromis teminėmis grupėmis.
 

Pirmoji paroda skirta apžvelgti lietuvių autorių grožinės literatūros vertimus, išleistus 2007-2011 metais. Pažymėtina, kad mūsų fonduose esantis rinkinys nepilnai atspindi Lietuvos rašytojų vertimų užsienio kalbomis situaciją. Turėti pilną lietuvių autorių vertimų repertuarą yra skyriaus siekiamybė, tačiau neretai dėl finansinių ar kitų aplinkybių esame nepajėgūs įsigyti visus mus dominančius leidinius.
Iš aptariamuoju laikotarpiu išleistų vertimų pavyko sukomplektuoti daugiau nei 70 leidinių rinkinį (šis skaičius negalutinis, fondas nuolat papildomas naujai įsigytais, net ir senesnių metų, leidiniais). Tai lietuvių rašytojų vertimai į anglų, latvių, lenkų, italų, ispanų, slovėnų, suomių, ukrainiečių, vokiečių ir kt. kalbas. Lietuvių autorių kūrybos sklaida užsienio kalbomis suintensyvėjo 2001 m., kai viešoji įstaiga „Lietuviškos knygos“ pradėjo įgyvendinti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą lietuviškų (arba su Lietuva susijusių) tekstų (knygų, kitų leidinių) vertimų į užsienio kalbas skatinimo programą. Šios programos iniciatyva jau išleista 140 lietuviškų knygų vertimų į daugiau nei 20 kalbų.
Lituanikos skyriuje saugomų 2007-2011 m. išleistų vertimų kolekciją sudaro 44 prozos, 15 poezijos, 12 vaikų literatūros leidinių. Pažymėtina, kad iš 15 poezijos knygų, net 13 yra autorinės ir tik dvi lietuvių poezijos rinktinės. Kalbiniu principu knygos pasiskirsto taip: latvių – 18, anglų –10, italų ir vokiečių po 7, bulgarų, slovėnų ir ukrainiečių po 4, ispanų, lenkų, rusų po 3, albanų, azerbaidžaniečių, čekų, prancūzų, suomių po 1 vertimą. Aptariant net tokį trumpą laikotarpį, džiugina plati knygų leidybos geografija, pradedant kaimyninėmis Latvija, Lenkija, toliau Vokietija, Prancūzija, Čekija, Suomija, Ukraina, Rusija, lietuviška kūryba leidžiama ir JAV, ir net tolimojoje Brazilijoje. Verčiamiausias autorius ne tik aptariamuoju laikotorpiu, bet ir pastaruosius du dešimtmečius išlieka Sigitas Parulskis. Parodoje pristatome jo romaną „Trys sekundės dangaus“ albanų, lenkų, slovėnų ir vokiečių kalbomis (2004 m. šis romanas pasirodė latvių, 2005 m. italų ir švedų kalbomis). Ne mažiau populiarus Romualdo Granausko romanas „Gyvenimas po klevu“, pristatomas italų ir ispanų kalbomis (1991 m. šis romanas pasirodė norvegų bei švedų kalbomis). Užsienio leidėjų dėmesio sulaukė ir Balio Sruogos „Dievų miškas“ - parodoje romano vertimas italų ir ispanų kalbomis. Bene aktyviausiai lietuvių poezijai pasaulyje atstovauja Tomas Venclova. Eksponuojamos jo poezijos rinktinės anglų, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis. Tarp populiariausių poetų – ir Marcelijus Martinaitis, dvi jo poezijos rinktinės pasirodė anglų, viena bulgarų kalbomis (1990 m. išleista rinktinė estų, 1997 m. – prancūzų, 2003 m. – rusų kalbomis). Gal kiek netikėtai gausiai – 3 poezijos rinktinių vertimus išleido Kornelijus Platelis – bulgarų, italų ir slovėnų kalbomis. Publikuota po vieną Justino Marcinkevičiaus (latvių k.), Jurgos Ivanauskaitės (anglų k.), Gintaro Grajausko (italų k.) bei Vlado Braziūno (prancūzų k.) poezijos rinktinės vertimą. Lietuvių poezijos rinktinės išleistos anglų bei slovėnų kalbomis. Džiugu, kad vis daugiau kitakalbių poezijos ir prozos mėgėjų įgyja galimybę susipažinti su mūsų rašytojų kūryba. Į slovėnų kalbą išverstas Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“, į anglų kalbą – Jono Meko „Semeliškių idilės“, Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“, į latvių kalbą – Jurgos Ivanauskaitės „Placebo“, Petro Dirgėlos „Kūlgrinda“, „Joldijos jūra“, „Anciliaus ežeras“, Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“, į vokiečių kalbą – Juozo Lukšos „Partizanai“, Renatos Šerelytės „Mėlynbarzdžio vaikai“, į italų kalbą – Dalios Grinkevičiūtės atsiminimai „Lietuviai prie Laptevų jūros“, Icchoko Mero „Lygiosios trunka akimirką“ ir daug kitų.
Atskirai išskirtos knygos vaikams. Šioje grupėje neaplenkiamas knygų autorius ir iliustratorius - Kęstutis Kasparavičius. Aptariamuoju laikotarpiu pasirodė 6 jo knygelės latvių, kroatų, rusų, ukrainiečių kalbomis. Daugiau jo leidinių, net 22 knygeles turi specializuotas Vaikų literatūros centras. Be jau minėtų, šiame skyriuje saugomi autoriaus knygų vertimai anglų, estų, bulgarų, ispanų, katalonų, kroatų, korėjiečių, rusų, vokiečių kalbomis. Kęstutis Kasparavičius iliustravo ir kitas parodoje pristatomas vaikų literatūros knygas – Aurelijos Čeredaitės „Tinginė ragana“ (italų k.) bei Vytauto V. Landsbergio „Tinginių pasakos“ (latvių k.). Ukrainiečių kalba išleista ir V.V. Landsbergio knyga „Arklio Dominyko meilė“. Be minėtų autorių, vaikų literatūrai užsienio kalbomis atstovauja Sigutė Ach (ukrainiečių k.), Brigita Jovaišienė (latvių k.), ukrainiečių kalba išėjo ir lietuvių liaudies pasakų rinktinė.
Nepaprastai svarbu, kad lietuviškos kūrybos sklaidą užsienio šalyse lemia ir geranoriškų lietuvių literatūros propaguotojų, vertėjų iniciatyva. Tokie mūsų kultūros ambasadoriai Italijoje yra Guido Michelini ir Pietro U. Dini; Latvijoje – Indra Brūvere, Talrids Rullis, Daina Avotiņa; Vokietijoje – Claudia Sinning ir Markus Roduner; Jungtinėse Amerikos Valstijose darbuojasi Laima Sruoginis, Jonas Zdanys, Brazilijoje – Akvilė Galvosaitė. Tikėtina, kad su „Lietuviškų knygų“ parama ar be jos užsienio šalyse ir toliau bus verčiama ir pristatoma lietuvių literatūra.

Parodos autorė Lituanikos skyriaus vyriausioji bibliografė Rasa Čepliejienė,
publikavimui internete parengė Lituanikos skyriaus vyresnioji bibliografė Eglė Karalienė


Atsiliepimai apie parodą (draugas.org)

»