Grožinė kūryba ir vertimai
  
I. Mero pagrindinės kūrybos temos – holokaustas, tragiškas žydų likimas vokiečių okupacijos metais, lietuvių ir žydų santykiai. Šios temos I. Mero prozoje kūrybiškai, įtaigiai varijuojamos: derinama avangardizmo estetikos principai bei žmogaus egzistenciniai išgyvenimai. Lietuvoje parašytuose romanuose kūrėjas nesistengia tikrovės įvykių atkurti nuosekliai, su natūralistiniu konkretumu. Jam svarbiausia išryškinti tų įvykių prasmę. Romanai dažnai sukomponuoti iš atskirų, kartais savarankiškų apsakymų. Rašytojas neretai naudoja pasakos, baladės bei fantastikos elementus. Tai būdinga ankstyvajai rašytojo kūrybai. I. Mero kuriamas personažas išsaugojęs žmogiškumą, orumą, vidinę laisvę net tragiškiausiomis sąlygomis. Tai ryšku jo romanuose „Lygiosios trunka akimirką“, „Ant ko laikosi pasaulis“, „Mėnulio savaitė“. Moderniame, daugiasluoksniame I. Mero romane „Lygiosios trunka akimirką“ pasakojama sukrečianti geto istorija, pakylėjama iki universaliausių filosofinių bei etninių klausimų. Pats sudėtingiausias rašytojo romanas – „Striptizas, arba Paryžius–Roma–Paryžius“. Jame atsisakoma vientiso siužeto, o pirmenybė teikiama individualiems išgyvenimams ir universaliems patyrimams. „Sara“ – pirmasis kūrėjo romanas parašytas Izraelyje, išgyvenus šalyje dešimt metų. Romane simboliškai vaizduojamas žydės moters (tautos) patirtys Šešių dienų karo metu. Išeivijos kritikas Rimvydas Šilbajoris yra rašęs: „Mero romanas pats patampa tartum dideliu simboliu – meilės himnu žmogui, kylančiu iš tamsių sielvarto gelmių“ (Šilbajoris, R. Icchoko Mero „Sara“, Laiškai lietuviams, Chicago, 1983, Nr.1, p. 31.). Vėliau Čikagoje išleistas novelių rinkinys „Apverstas pasaulis“. Jo pagrindu, pridėjus naujų tekstų, sudaryta knyga „Stotelė vidukelėj“.
   I. Meras visada rašė tik lietuviškai, tačiau jo kūryba žinoma pasaulyje. Proza išversta į daugiau nei dvidešimt pasaulio kalbų, autorius taip pat sulaukęs palankių recenzijų prestižiniuose pasaulio literatūros žurnaluose.
   Lituanikos skyriaus fonduose saugomi Icchoko Mero grožinės kūrybos vertimai. Dauguma jų yra padovanojęs pats autorius.

Kinas
   XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje I. Meras keletą metų aktyviai dirbo Lietuvos kino studijoje. Tą laiką autorius prisimindavo kaip itin kūrybišką, o darbą su režisieriais Raimundu Vabalu bei Algiu Araminu kaip įdomų, kupiną supratimo bei pagarbos. Visi I. Mero scenarijai turėjo pirminį grožinės literatūros šaltinį. Scenarijus „Kai aš mažas buvau“ (1968 m.) sukurtas pagal estų rašytojo Mačio Unto romaną „Lik sveikas, rudas katine“, pagal Vytauto Bubnio apysaką „Arberonas“ pastatyta „Maža išpažintis“ (1970 m.), o scenarijui „Birželis – vasaros pradžia“ (1970 m. ) pasinaudota A. Čechovo kūryba. Pastarojo filmo scenarijaus variantų buvo net trylika. Nors filmas „sąjunginiame ekrane“ nepasirodė, tačiau kritikai jį laiko vienu iš geriausių lietuviškų filmų. Svarbiausios filmų temos: XX a. 7-tojo dešimtmečio kaimo gyvenimas, žmonių kasdienybė, tėvų ir vaikų santykiai.

Teatras
   2010 m. teatro režisierius Mindaugas Karbauskis Rusijos akademiniame jaunimo teatre pastatė spektaklį „Lygiosios trunka akimirką“ pagal to paties pavadinimo I. Mero romaną. Spektaklis sulaukė pripažinimo ir buvo nominuotas prestižiniam „Auksinės kaukės“ apdovanojimui.