Icchokas Meras gimė 1934 metais spalio 8 dieną Kelmėje, žydų šeimoje. Karo metu dėl vokiečių vykdomo holokausto neteko abiejų tėvų, tačiau jam ir jo seseriai Janinai pavyko išsigelbėti. Icchokas užaugintas lietuvių Dainauskų šeimoje. Dar būdamas mokinys pradėjo rašyti eilėraščius, tačiau pasirinko inžinieriaus kelią. 1958 m. Kauno politechnikos institute Elektrotechnikos fakultete įgijo radijo inžinieriaus specialybę ir kurį laiką dirbo inžinieriumi, o vėliau redaktoriumi Lietuvos kino studijoje.
   Icchoko Mero kelias į literatūrą nebuvo lengvas: kūriniai dažnai atmetami arba cenzūruojami, tačiau jaunasis rašytojas buvo atkaklus, tuo labiau, kad sulaukė paskatinimo iš literatūrologų bei kitų rašytojų. Savo laiškais rašytoją kurti skatino ir žydų gelbėtoja, bibliotekininkė Ona Šimaitė. Kai I. Mero knygos apie holokaustą pradėtos spausdinti rusų kalba, ir kitiems rašytojams leista gilintis į šią temą. Prie kūrėjo literatūrinių pasiekimų „prisidėjo“ ir privaloma karinė tarnyba: lipdamas į sunkvežimį, rašytojas susižeidė koją, todėl negalėjo dalyvauti pratybose. Tuomet gimė vienas stipriausių romanų apie holokaustą „Lygiosios trunka akimirką“ (1963 m.).
   Kaip subrendęs rašytojas I. Meras debiutavo autobiografine apsakymų knyga „Geltonas lopas“ (1960 m.). Vėliau išleido apsakymų rinkinį „Žemė visada gyva“ (1963 m.), romaną „Ant ko laikosi pasaulis“ (1965 m.), „Mėnulio savaitė“ (1971 m.), apsakymų rinkinį „Senas fontanas“ (1971 m.). Tais pačiais metais išleistas kontroversiškiausias jo romanas „Striptizas, arba Paryžius–Roma–Paryžius“. Romanas Lietuvoje pirmąkart publikuotas „Pergalės“ žurnale, o atskira knyga išleistas 1976 m. autoriui jau emigravus į Izraelį. Pagrindinė rašytojo išvykimo priežastis – noras būti su savo tauta. Izraelyje I. Meras mokytojavo Lodo ORT techninėje vidurinėje mokykloje ir koledže, dėstė Beit-Berlo koledže.
   Lietuvoje Icchoko Mero vardas tapo tarsi ištrintas iš tautos atminties. Autorius dėl to labai sielojosi. Emigracijoje rašytoją stiprino bendravimas su JAV lietuviais išeiviais. Būtent čia išleidžiamas romanas vaikams „Ties gatvės žibintu“ (1974 m.), po kurio laiko išeina romanas „Sara“ (1982 m.), apsakymų rinkinys „Apverstas pasaulis“ (1995 m.). Ir tik 2004 m. Lietuvos rašytojų sąjunga išleido apsakymų rinkinį „Stotelė vidukelėj“.
   Autoriaus kūryba versta į daugelį kalbų, įvertinta pasaulinėmis premijomis. 1973 m. I. Merui buvo paskirtos dvi literatūrinės premijos: Izraelio valstybės Prezidento Zalmano Šazaro ir Tarptautinė atminimo, pagarbos ir meistriškumo Holokausto premija. 1976 m. už romaną „Striptizas“ apdovanotas JAV Lietuvių rašytojų draugijos premija.
Interviu su I. Meru JAV Lietuvių rašytojų draugijos premijos gavimo proga. „Akiračiai“: 1978, nr.2, p.16, 15.
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=195107&biRecordId=36377
   Tais pačiais 1976 metais rašytojui paskirta Rafaelio literatūrinė premija. 1981 m. – Sionistų federacijos premija, 1996 m. – Lietuvos rašytojų draugijos premija, 1998 m. Izraelio valstybės Prezidento literatūrinė premija. 1995 metais Icchokas Meras apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. 2005 m. rašytojui įteikta Žemaitės literatūrinė premija, o 2010 m. – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Interviu su I. Meru Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos gavimo proga.
ttp://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-02-05-nacionalines-premijos-laureatas-i-meras-as-visada-buvau-lietuviu-literaturos-dalis/57486
   Lietuvoje Icchoko Mero kūryba pradėta išsamiau tyrinėti jau Nepriklausomybės metais. 2006 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido knygą „Icchokas Meras: žinomas ir nežinomas meistras“. Leidykla „Baltos lankos“ 2009 m. išleido kritinių straipsnių, recenzijų, pokalbių su autoriumi rinktinę „Besikartojančios erdvės: Pokalbiai ir kūrybos interpretacijos su Icchoku Meru“. Išsamiausiai I. Mero kūrybą yra tyrinėjusi literatūrologė Loreta Mačianskaitė, kritinių straipsnių apie rašytojo kūrybą yra paskelbę Vytautas Martinkus, Bronius Vaškelis, Ričardas Pakalniškis, išeivijos rašytojas Algirdas Landsbergis, išeivijos kritikai Rimvydas Šilbajoris, Vytautas A. Jonynas, Violeta Kelertienė. Su I. Meru artimai bendravo rašytoja Vanda Juknaitė ir 2010 m. „Šiaurės Atėnuose“ publikuota dalis jų pokalbių „Su mūsų trumpais sakiniais skraido daug tylos“.

   2010 m. I. Mero vardu pavadinta aikštė Kelmėje prie Jono Graičiūno gimnazijos. Aikštėje pastatyta K. Bimbos skulptūra „Šachmatai“, įkvėpta Icchoko Mero romano „Lygiosios trunka akimirką“.