Romanas „Europietiškas auklėjimas

 

„Europietiškas auklėjimas“ – pirmasis R. Gary romanas. Rašytoją išgarsinusioje knygoje vaizduojamas partizaninis judėjimas nacistinės Vokietijos okupuotose Vilniaus apylinkėse. Jeanas Paulis Sartre’as „Europietišką auklėjimą“ yra pavadinęs bene geriausia knyga apie pasipriešinimą. Kritikai partizano Nadeždos vaidmenį tekste lygina su Charles’io de Gaulle’io vaidmeniu Prancūzijos pasipriešinime nacistinei Vokietijai.

Debiutinį romaną R. Gary parašė Antrojo pasaulinio karo metais, pats dalyvaudamas pasipriešinimo veiksmuose kaip lakūnas. Prisidėjęs prie „Laisvosios Prancūzijos“ oro pajėgų, rašytojas tarnavo Afrikoje, Viduriniuose Rytuose, Normandijoje. Buvo apdovanotas Karo kryžiumi ir Išlaisvinimo kryžiumi. Po karo paliko aviaciją ir dirbo diplomatinį darbą.

Įdomu, kad „Europietiškas auklėjimas“ pirmiausia buvo išleistas ne prancūzų, o anglų kalba. 1944 m. knyga pasirodė Didžiojoje Britanijoje, „Forest of anger“ („Pykčio girios“) pavadinimu. Prancūzijoje romanas išėjo kiek vėliau, 1945 m.

Kaip ir vėlesni R. Gary kūriniai, „Europietiškas auklėjimas“ išreiškia humanistines vertybes. Romane pasipriešinimą okupantams matome iš paauglio Janeko perspektyvos.

 

Fragmentai iš romano „Europietiškas auklėjimas“

(Kaunas: Vada, 2001 ; vertė A. Krančiukas)

Romanas „Aušros pažadas“

 

„Aušros pažadas“ – 1960 m. pasirodęs autobiografinis romanas. Pasakojimo pradžios veiksmas klostosi R. Gary gimtajame Vilniuje, Didžiosios Pohuliankos gatvėje. Žaismingas tekstas leidžia pajusti XX a. pirmosios pusės Vilniaus atmosferą, kurią negrįžtamai pakeitė Antrasis pasaulinis karas.

Romane R. Gary miestą pristato kaip „nei lietuvišką, nei lenkišką, nei rusišką provinciją“, kurioje jiedu su motina, buvusia aktore, gyveno pakeliui į jos dievinamą Prancūziją. Motina dariusi skrybėlaites su paryžiečio dizainerio Paulio Poiret etiketėmis ir net sumokėjusi pažįstamam aktoriui, kad suvaidintų garsųjį kutiurjė. Po šio rizikingo, bet sėkmingo žingsnio į namus plūstelėjusi turtingiausia Vilniaus klientūra, o mažasis Romanas galėjęs dailių damų draugijoje kimšti saldumynus ir ruoštis motinos pranašaujamai moterų numylėtinio lemčiai.

Skaitant „Aušros pažadą“ reikėtų nepamiršti, kad tai grožinės literatūros kūrinys, kuriame susipina biografiniai faktai ir išmonė (galbūt – ir rašytojo motinos). Knyga pasikliovę tyrinėtojai R. Gary giminės šaknų ieškojo Rusijoje, bet rasta archyvinė medžiaga veda į Lietuvą.

1970 m. „Aušros pažadas“ buvo ekranizuotas JAV ( „Promise at dawn“, rež. Jules Dassin), tačiau filme Vilniaus nėra: mažasis Romanas su motina gyvena Krokuvoje.

„Aušros pažado“ vertimas į lietuvių kalbą pirmą kartą išėjo tik 1999 m. Romanas sulaukė didžiulio populiarumo: R. Gary 100-osioms gimimo metinėms skirta laida yra jau penktoji.

  

Fragmentai iš romano „Aušros pažadas“

(Vilnius: Baltos lankos, 2014 ; vertė Violeta Tauragienė)