Fragmentai iš romano „Europietiškas auklėjimas“

 (Kaunas: Vada, 2001 ; vertė A. Krančiukas)

 

Abu Vileikos tiltai vieną dieną buvo susprogdinti juos saugojusių feldgrau panosėje. Tą pačią dieną sprogimas iš dalies sugriovė elektros transformatorinę pastotę Antakalnyje, ir miške iš naujo pasklido žinia: „Partizanas Nadežda vėl ėmėsi savo!

 ***

Laiks nuo laiko Červas siųdavo Janeką į Vilnių, pas seną basiuvį, kuris dirbo pusrūsyje Užupyje. Tai buvo aukštas, paniuręs vyras su ilgais ūsais, kokius turėjo senųjų laikų szlachcic [šlėktos].

 Pasakysi jam, kad man viskas gerai, – sakydavo Červas.

<...>

 Batsiuvys nieko neatsakydavo, ir Janekas išeidavo. Vis dėlto vieną kartą jis paklausė Červo:

 – Kas jis toks?

 – Tai mano tėvas.

 ***

Partizanai priėmė Moneką ne per daug šiltai. Krylenka išmatavo mažąjį žydą akimis, pasisuko į Jankelį ir jį pašaipiai pasveikino jidiš kalba:

 – Mazltow!

<...>

O Jankelis Cukeris surengė Monekui griežtą apklausą. Kuo jis vardu? Kokia buvo jo tėvo profesija? Kokia buvo jo motinos mergautinė pavardė? Ką veikė jo senelis? Ar jis turėjo ką nors bendro su Veterinaru Šternu iš Švenčionių? Ne? Jis neturėjo nieko bendro su veterinaru Šternu iš Švenčionių? Galbūt tada jis buvo giminė knygininkui Šternui iš Molodečno arba kailininkui Šternui iš Vilniaus, kuris turėjo parduotuvę Vokiečių gatvėje, tarp Siomos Kapeliušniko ir Jakovo Zylbertkveito parduotuvių? Ne? Jis nebuvo giminaitis nė vieno iš šių Šternų? Kokiems tada Šternams jis buvo giminė? Šternams iš Kauno? Dar įdomiau. <...> Kodėl tada vokiečiai nužudė jo tėvus? Be jokios priežasties? Mmm... Tai visai įmanoma.

 ***

Broliai Zborovskiai ėjo gauti informacijos ir pranešė, kad „viskas gerai“. Vokiečių vilkstinės nuo šiol vengia miško ir važiuoja įpiečiau, Pinsko keliu. Vieną vakarą vyriausias iš Zborovskių išėjo iš miško ir nuėjo į Vilnių.  <...> Ant Vilniaus grindinio sniegas girgždėjo po sunkiais patrulių žingsniais; šviesos pluoštai staiga perskrosdavo naktį, tada pratrūkdavo įsakmūs gomuriniai šauksmai, panašūs į šūvius: snaigės akimirksnį sukiodavosi žibintuvėlių šviesoje ir tuojau pat dingdavo tamsoje.

 ***

 – Tu nieko negalėjai padaryti, Janekai. Tai jų kaltė. Tai jie sukėlė šias baisybes.

 – Visada kažkas jas sukelia, – piktai pasakė Janekas. – Tadekas Chmura buvo teisus. Europoje yra seniausios katedros, seniausi ir garsiausi universitetai, didžiausi kygynai, čia įgyjamas geriausias išsilavinimas; atrodo, iš visų pasaulio kampų atvykstama į Europą mokytis. Bet galų gale šis garsusis europietiškas auklėjimas jus išmoko tik kaip rasti drąsos ir gerų, tinkamų, padorių motyvų užmušti žmogų, kuris nieko jums nepadarė <...>.